sekokərev
Verb (-rev Conjugation)

to die
PresentPastFutureSubjunctive
SingularDual/PluralSingularDual/PluralSingularDual/PluralSingularDual/Plural
First Person Femsekokisekokjinkʰosekokɔkikʰosekokɔkjensekokuisekokjuinsekokmsekokmin
First Person Neutralsekokesekokjenkʰosekokɔkekʰosekokɔkjensekokoesekokjoensekokmsekokmen
First Person Mascsekokusekokjunkʰosekokɔkukʰosekokɔkjunsekokiusekokjiunsekokmsekokmun
Second Personsekokisisekokisenkʰosekokɔkisikʰosekokɔkisensekokisuisekokisoensekokisimsekokisimen
Third Personsekokənisekokənisenkʰosekokɔkənikʰosekokɔkənisensekokənuisekokənisoensekokənimsekokənimen

Infinitivesekokərev
Past Participlekʰosekoke
Future Participlelatasekoke
Gerunddisekokə